Tai buvo liūdniausia naktis
Kankinamas netobulumo
Liūdėjau ir maldavau
Bet kažin ar tiek nuo manęs priklauso
Man trūko
Plonytė virvutė ir sienos apsimušė aksomu
Teisinausi ir priešinausi
Bandžiau atkristi
Rasti užuovėją
Mažiau norėti
Paleisti ir gyventi iš naujo
Tada pradedu dainuoti
Ir vėl sukasi ratas
Tik aš už jo ribų
Iš šešėlio į laisvę
Palieku senus namus
Nebemyliu savo miesto
Nepasiilgstu aš tėvų
Noriu net nepadėkoti
Pasaulis man perdaug brangus
Galiu peteliške sapnuoti
Apvaisint naujus žiedus
Aš nebijau tavęs
Kaip keista tai tarti
Tu mano brolis
Vienintelis skirtumas
Spalvingas pasaulis
Juslus mūsų ritmas
Žvaigždėtosios naktys
Medžiotojo turtas
Sukasi ratai
Mikrochirurgija
Vienintelė konstanta
Gyvybės burbulas
